Kas iš tikrųjų vyksta, kai pavaros neveikia kaip reikia
Dviračio pavarų permetėjas – tai vienas tų komponentų, kurį dauguma žmonių pastebi tik tada, kai kažkas nueina ne taip. Važiuoji sau ramiai, paspaudžiai svirtį, o grandinė vietoj sklandaus šuolio į kitą žvaigždutę ima cypti, šokinėti arba tiesiog atsisako judėti. Pažįstamas jausmas? Tikrai taip, nes su šia problema susiduria praktiškai visi, kas daugiau ar mažiau reguliariai sėda ant dviračio.
Permetėjas – tiek priekinis, tiek galinis – yra mechaniškai gana paprastas įrenginys. Jis stumia grandinę iš vienos žvaigždutės ant kitos. Tačiau ši paprastumas apgaulinga, nes net mažiausia nuostata gali viską sugadinti. Kabelio įtempimas per didelis arba per mažas, hanger’is šiek tiek sulenktas, varžtelis pasuktas per pusę apsisukimo – ir jau turime problemą.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie realias, dažniausiai pasitaikančias problemas su pavarų permetėjais ir, svarbiausia, kaip jas spręsti. Ne teoriškai, o praktiškai – su konkrečiais žingsniais.
Galinis permetėjas: kodėl jis kenčia labiausiai
Galinis permetėjas yra labiausiai pažeidžiamas dviračio komponentas. Jis kabo žemiau viso kito, kyšo į šoną ir yra pirmasis, kas smogia į žemę, akmenį ar šakę, kai dviratis krenta. Net jei niekada nekritai – tiesiog pastatei dviratį prie sienos ir jis šiek tiek pasviro – galinis permetėjas jau galėjo gauti savo.
Dažniausia problema, kurią žmonės painioja su kabelio reguliavimu ar žvaigždučių dėve, yra sulenktas hanger’is – tai metalinis (dažnai aliuminio) laikantis elementas tarp rėmo ir permetėjo. Jis specialiai sukonstruotas taip, kad lūžtų ar lenktųsi smūgio metu, apsaugodamas patį rėmą. Bet kai jis sulenktas, net ir 1-2 milimetrų nuokrypis gali sukelti tai, kad pavaros neįsijungs tiksliai arba grandinė nuolat kris.
Kaip patikrinti? Atsistok už dviračio ir pažiūrėk tiesiai į galinio rato centrą. Permetėjas turėtų būti lygiagretus ratui – jei jis šiek tiek pasviręs į šoną, hanger’is sulenktas. Yra specialus įrankis hanger’io tiesinimui (hanger alignment tool), kurį turi kiekvienas rimtas dviračių servisas. Pats be įrankio to tiksliai nepadarysi – geriau nešk į servisą arba pakeisk hanger’į nauju (jie dažniausiai kainuoja 5-15 eurų ir yra specifiniai kiekvienam rėmo modeliui).
Kita dažna problema – permetėjo ašis. Ilgai naudojant, ypač jei dviratis važinėjamas lietuje ir purve be reguliaraus tepimo, permetėjo ratukai (jockey wheels) ima dėvėtis. Jie tampa kvadratiniai vietoj apvalių, o tai reiškia, kad grandinė nebesklandžiai juda. Pakeisti juos nesunku – dažniausiai reikia tik vieno varžtelio – ir tai gali kardinaliai pagerinti pavarų darbą.
Kabeliai ir apvalkalai: tylieji kaltininkai
Jei permetėjas vizualiai atrodo gerai, hanger’is tiesus, bet pavaros vis tiek šokinėja arba sunkiai persijungia – atkreipk dėmesį į kabelius ir jų apvalkalus. Tai viena tų problemų, kurią žmonės ignoruoja metų metus, kol sistema visiškai nustoja veikti.
Kabelio apvalkalas laikui bėgant sutrūkinėja iš vidaus. Nematai to iš išorės, bet viduje susikaupia drėgmė, atsiranda rūdys, ir kabelis nebejuda laisvai. Rezultatas – pavaros persijungia lėtai arba visai neįsijungia, ypač šaltu oru. Klasikinis simptomas: paspaudžiai svirtį, grandinė atsisako kilti į sunkesnę žvaigždutę, bet lengvai grįžta atgal. Tai reiškia, kad kabelis turi per daug trinties.
Ką daryti? Pirmiausia patikrink apvalkalų galus – ten, kur jie įeina į permetėją ir į svirtį. Dažnai būtent ten pirmiausia atsiranda korozija. Jei matai, kad apvalkalas įtrūkęs, sulaužytas arba tiesiog senas (daugiau nei 2-3 metai aktyvaus naudojimo), keisk viską – ir kabelį, ir apvalkalą kartu. Taupyti čia neverta, nes naujas kabelis sename apvalkale greitai sugadins ir save.
Praktinis patarimas: kai keiti kabelius, prieš įkišdamas naują kabelį į apvalkalą, įlašink keletą lašų specialaus kabelių tepalo arba naudok teflono purškiklį. Tai ženkliai pailgins tarnavimo laiką ir pagerins persijungimą.
Dar vienas dalykas – kabelio įtempimas. Tai reguliuojama barrel adjuster’iu – mažu cilindrėliu ant permetėjo arba ant svirties. Jei pavaros persijungia į sunkesnes žvaigždutes gerai, bet sunkiai grįžta į lengvesnes – kabelis per stipriai įtemptas. Jei atvirkščiai – per silpnai. Sukioji barrel adjuster’į prieš laikrodžio rodyklę – įtempimas didėja, pagal laikrodžio rodyklę – mažėja. Pusė apsisukimo dažnai jau daro skirtumą.
Priekinis permetėjas: mažiau dėmesio, bet ne mažiau problemų
Priekinis permetėjas gauna daug mažiau dėmesio nei galinis, ir iš dalies tai suprantama – jis paprastesnis, turi mažiau judančių dalių. Bet kai jis neveikia, tai labai erzina, nes grandinė pradeda trinti į jo rėmelį, keldama triukšmą ir greičiau dėvėdamasi.
Pirmiausia reikia patikrinti aukštį ir kampą. Priekinis permetėjas turi būti 1-3 milimetrų atstumu virš didžiausios priekinės žvaigždutės. Jei jis per aukštai – grandinė nepasieks jo rėmelio ir jis negalės jos stumti. Per žemai – rėmelis trins į žvaigždutę. Kampas taip pat svarbus: rėmelis turi būti lygiagretus žvaigždutėms. Tai reguliuojama atlaisvinant tvirtinimo varžtelį ir fiziškai pasukant permetėją.
Antra dažna problema – H ir L varžteliai. Kiekvienas permetėjas turi du ribinius varžtelius, kurie nustato, kaip toli permetėjas gali judėti į kiekvieną pusę. Jei L varžtelis (Low – mažiausia žvaigždutė) per daug įsuktas, grandinė negalės nusileisti ant mažiausios žvaigždutės. Jei H varžtelis (High – didžiausia žvaigždutė) per mažai įsuktas, grandinė gali nukristi nuo didžiausios žvaigždutės į išorę. Tai klasikinis naujokų klaidos šaltinis – žmonės ima reguliuoti kabelio įtempimą, kai iš tikrųjų problema yra ribiniai varžteliai.
Kaip atskirti? Jei grandinė visai nepasiekia kraštinės žvaigždutės – problema ribiniuose varžteliuose arba nepakankamas kabelio įtempimas. Jei grandinė pasiekia, bet persijungimas lėtas ir nepatikimas – greičiausiai kabelio įtempimo problema.
Elektroninės pavaros: kai technologijos komplikuoja paprastus dalykus
Pastaraisiais metais vis daugiau dviračių ateina su elektroninėmis pavarų sistemomis – Shimano Di2, SRAM eTap, Campagnolo EPS. Jos turi neabejotinų privalumų: tikslus persijungimas, galimybė konfigūruoti per telefoną, nereikia reguliuoti kabelių įtempimo. Bet jos turi ir savo specifinių problemų.
Dažniausia problema – baterija. Elektroninės pavaros veikia nuo baterijų, ir kai jos išsikrauna, sistema tiesiog nustoja veikti. Skamba akivaizdžiai, bet nemažai žmonių pamiršta tai tikrinti prieš ilgesnius važiavimus. Shimano Di2 turi indikatoriaus lemputę – žalia reiškia gerai, raudona – reikia krauti. Rekomenduojama krauti po kiekvieno ilgesnio važiavimo arba bent kartą per savaitę, jei važiuoji reguliariai.
Kita problema – jungčių korozija. Elektroninių pavarų sistemos turi daug jungčių, ir drėgmė gali sukurti kontaktų problemų. Simptomas – permetėjas veikia nepatikimai arba visai nereaguoja į mygtukus, nors baterija įkrauta. Sprendimas – patikrinti visas jungtis, išvalyti jas specialiu kontaktų valymo purškikliu ir įsitikinti, kad jos tvirtai sujungtos.
Elektroninėse sistemose taip pat reikia periodiškai atlikti kalibravimą – tai daroma per gamintojo programėlę (pvz., Shimano E-TUBE PROJECT). Kai permetėjas ima netiksliai sustoti ant žvaigždučių, dažnai pakanka tiesiog paleisti automatinį kalibravimą, ir sistema pati susireguliuoja. Tai vienas tų atvejų, kur technologijos tikrai palengvina gyvenimą.
Kaip pats galiu prižiūrėti permetėją namuose
Dviračių servisas kainuoja pinigus ir laiko, tad verta išmokti bent bazinę priežiūrą pačiam. Tai nėra raketų mokslas – reikia tik šiek tiek kantrybės ir kelių įrankių.
Minimalus įrankių rinkinys pavarų priežiūrai:
- Šešiakampių raktų rinkinys (4mm, 5mm, 6mm) – tai bus reikalinga 90% atvejų
- Kryžminis atsuktuvus – ribiniams varžteliams
- Grandinės tepimas – specifinis dviračiams, ne WD-40
- Švarūs skudurėliai
Reguliari priežiūra, kurią turėtum daryti:
Po kiekvieno važiavimo purve ar lietuje – nuvalyk permetėją ir grandinę, sutepk grandinę. Purvas ir drėgmė yra pagrindiniai dviračio komponentų priešai.
Kartą per mėnesį – patikrink kabelių apvalkalų būklę, įsitikink, kad barrel adjuster’iai nėra atsukę patys (tai nutinka dėl vibracijos). Patikrink, ar permetėjo ratukai sukasi laisvai.
Kartą per sezoną arba kas 2000-3000 km – pakeisk grandinę (prieš tai patikrink grandinės dėvėjimąsi specialiu įrankiu arba liniuote). Sunešta grandinė greitai gadina žvaigždutes, o žvaigždučių pakeitimas kainuoja žymiai daugiau nei grandinės.
Vienas praktinis patarimas, kurį dažnai ignoruoja pradedantieji: niekada netepk grandinės purvo viduryje. Pirmiausia nuvalyk, tada tepk. Jei tepsi nešvarią grandinę, tik įtrinsi purvą giliau ir pagreitinsi dėvėjimąsi.
Kada tikrai reikia eiti į servisą
Yra dalykų, kuriuos galima padaryti namuose, ir yra dalykų, kuriems reikia specialistų. Svarbu mokėti atskirti vienus nuo kitų, kad nepablogintum situacijos.
Eik į servisą, jei:
Hanger’is sulenktas – kaip minėjau, be specialaus įrankio to tiksliai nepataisysi. Netiksliai ištiesintas hanger’is duos tą pačią problemą, tik kitoje padėtyje.
Permetėjas fiziškai pažeistas – įtrūkęs, sulūžęs, deformuotas. Čia tik keitimas, ne taisymas. Ir svarbu pirkti tinkamą – Shimano, SRAM ir Campagnolo sistemos nėra suderinamos tarpusavyje (su keliomis išimtimis).
Žvaigždučių paketas (kassette) labai dėvėtas – jei grandinė šokinėja ant konkrečių žvaigždučių, bet ne visų, greičiausiai tos žvaigždutės jau nusidėvėjusios. Žvaigždučių paketo keitimas nėra sudėtingas, bet reikia specialaus įrankio (cassette lockring tool) ir grandinės botago.
Elektroninės sistemos gedimas – jei programinė įranga nerodo jokių klaidų, bet sistema vis tiek neveikia, tai jau servisui. Elektroninių pavarų diagnostika reikalauja specifinių žinių ir įrangos.
Kaina servise gali labai skirtis. Paprastas pavarų reguliavimas dažniausiai kainuoja 15-30 eurų. Kabelių keitimas – 20-40 eurų su medžiagomis. Hanger’io tiesinimas – 10-20 eurų. Tai nėra dideli pinigai, palyginus su tuo, kiek gali kainuoti nauji komponentai, jei problema bus ignoruojama.
Kai viskas sureguliuota, bet vis tiek kažkas ne taip
Kartais nutinka taip, kad ir kabeliai nauji, ir hanger’is tiesus, ir varžteliai sureguliuoti, bet pavaros vis tiek veikia nepatikimai. Tokiu atveju reikia žiūrėti giliau.
Viena dažnai pamirštama priežastis – grandinės ir žvaigždučių nesuderinamumas. Šiuolaikiniai dviračiai turi 10, 11 arba 12 žvaigždučių paketus, ir kiekvienas reikalauja specifinio pločio grandinės. Jei ant 11 žvaigždučių sistemos uždėsi 10 žvaigždučių grandinę, ji bus per plati ir nuolat šokinės. Tai skamba akivaizdžiai, bet klaida nutinka, ypač kai žmonės patys keičia grandinę ir perka netinkamą.
Kita subtili problema – rėmo lankstumas. Pigesnių dviračių rėmai gali šiek tiek lankstytis pedaluojant su jėga, ir tai gali sukelti grandinės šokinėjimą, ypač ant didžiausių žvaigždučių. Čia jau nieko negalima padaryti – tai rėmo konstrukcijos apribojimas.
Taip pat verta patikrinti galinio rato centrą. Jei ratas nėra tiksliai centre (ne tik vizualiai, bet ir mechaniškai – tikrinamas specialiu centravimo įrankiu), tai gali sukelti netolygų grandinės tempimą ir persijungimo problemas. Rato centravimas – tai jau tikrai servisui.
Ir paskutinis dalykas, kurį dažnai pamiršta net patyrę dviratininkai: Bottom bracket (pedalų ašies guoliai). Jei jie dėvėti arba praleidžia šoninį judėjimą, tai perduodama per sistemą ir gali sukelti persijungimo problemas. Patikrinti paprasta – laikydamas dviratį, pabandyk pajudinti pedalų sistemą į šonus. Jei jauti laisvumą – guoliai dėvėti.
Permetėjas kaip dviračio sveikatingumo barometras
Galų gale, pavarų permetėjas yra savotiškas dviračio sveikatos rodiklis. Kai jis veikia sklandžiai – viskas gerai. Kai pradeda elgtis keistai – kažkas negerai, ir dažnai ne tik pats permetėjas.
Svarbiausia, ką reikia suprasti: dauguma pavarų problemų nesprendžiamos vienu magišku reguliavimu. Tai sistema, kurioje visos dalys turi veikti kartu – kabeliai, apvalkalai, hanger’is, pats permetėjas, grandinė, žvaigždutės. Jei viena grandis silpna, viskas kenčia.
Geriausias požiūris – prevencinė priežiūra. Reguliariai valyk ir tepk grandinę, laiku keisk dėvėtas dalis, nelauk kol kažkas visiškai sulūš. Dviratis, kuris gauna dėmesio reguliariai, retai kada staiga atsisako veikti. O kai vis dėlto kažkas nueina ne taip – dabar žinai, nuo ko pradėti ieškoti priežasties.
Ir dar vienas dalykas: nebijok eksperimentuoti su reguliavimu. Barrel adjuster’is yra sukurtas tam, kad jį suktum. Jei pasuksi per daug – pasuksi atgal. Nieko nesulaužysi. Baimė liesti dviratį yra didžiausia kliūtis išmokti jį prižiūrėti pačiam, o tai ilgainiui taupo ir pinigus, ir nervus.
