Kas iš tikrųjų slepiasi po tuo terminu
Jei kada nors ėmėtės dviračio priežiūros rimčiau nei tik pripūtėte padangus, tikriausiai susidūrėte su galinio perjungiklio reguliavimu. Bet yra viena detalė, apie kurią kalbama rečiau nei apie kabelių įtempimą ar ribinių varžtų sukimą – tai auselės centravimas. Skamba techniškai, bet iš tikrųjų tai vienas paprasčiausių dalykų, kurį galima patikrinti ir sutvarkyti pačiam.
Galinė auselė – tai nedidelis metalinis elementas, kuris jungia perjungiklį prie dviračio rėmo. Dažniausiai ji yra atskirai nuo rėmo (vadinamoji „derailleur hanger” arba auselė), kad sulaužius perjungiklį nuo smūgio, lūžtų ji, o ne pats rėmas. Bet čia ir slypi esmė: net jei auselė nėra sulaužyta, ji gali būti šiek tiek išlenkta. O tas „šiek tiek” daro didžiulį skirtumą.
Centravimas – tai procesas, kurio metu užtikrinama, kad perjungiklio auselė stovi tiksliai statmenai prie rato plokštumos. Kai ji nukrypsta bent keliais laipsniais, perjungiklis niekada nebus tiksliai sulygiuotas su žvaigždutėmis, ir jokie kabelių įtempimo ar ribinių varžtų reguliavimai to neišspręs.
Kodėl auselė išsilenkia net be rimtų smūgių
Daugelis žmonių mano, kad auselė gali išsilenkti tik tada, kai dviratis nukrenta arba perjungiklis gauna stiprų smūgį. Tai tiesa, bet ne visa tiesa. Auselė gali palaipsniui deformuotis ir dėl kasdienio naudojimo.
Pirma, transportavimas. Dviratis automobilyje, ant stogo ar bagažinėje – kiekvieną kartą yra rizika, kad kažkas paspaus į perjungiklį. Net nedidelis spaudimas per ilgesnį laiką gali šiek tiek sulenkti auselę.
Antra, grandinės kritimas. Kai grandinė nulekia nuo mažiausios žvaigždutės ir įstringa tarp žvaigždučių paketo ir rėmo, tai sukuria nemažą apkrovą auselei. Daugelis žmonių to net nepastebi kaip potencialios problemos.
Trečia, gamybos tolerancijos. Ne visi dviračiai išeina iš gamyklos su tobulai sulygiuotomis auselėmis. Kai kurie nauji dviračiai iš karto reikalauja auselės centravimo, nes perjungiklis tiesiog neveikia taip, kaip turėtų.
Ketvirta, medžiagos nuovargis. Aliuminio auselės po daugelio smulkių smūgių ir vibracijų gali palaipsniui „išeiti” iš pozicijos. Tai ypač aktualu kalnų dviračiams, kurie reguliariai važinėja nelygiomis trasomis.
Kaip atpažinti, kad problema yra būtent auselėje
Tai bene svarbiausias klausimas, nes simptomai gali sutapti su kitomis problemomis – susidėvėjusia grandinė, netinkamai įtemptu kabeliu ar sugedusiu pačiu perjungikliu. Štai keletas požymių, kurie nurodo būtent į auselę:
Perjungiklis gerai veikia vidurinėse žvaigždutėse, bet problemų kyla kraštinėse. Jei ant 1-os ir 11-os žvaigždutės grandinė šokinėja arba perjungimas vyksta su dideliu vėlavimu, bet viduryje viskas sklandžiai – tai klasikinis auselės nukrypimo požymis.
Ribiniai varžtai nepadeda. Jei sukate H ir L varžtus, bet perjungiklis vis tiek nepasiekia kraštinių žvaigždučių arba pereina per jas – tai signalas, kad problema ne varžtuose.
Vizualinis patikrinimas. Atsistokite už dviračio ir pažiūrėkite tiesiai į ratą. Perjungiklio ritinėliai turėtų būti tiksliai vienoje plokštumoje su žvaigždučių paketu. Jei matote, kad apatinis ritinėlis yra šiek tiek į šoną – auselė tikrai nukrypusi.
Perjungimas veikia gerai, kai dviratis stovi, bet blogai važiuojant. Tai taip pat gali rodyti auselės problemą, nes apkrova ant grandinės važiuojant atskleidžia netikslumą, kurio nesimato stovint.
Įrankiai ir procesas: ką reikia žinoti prieš pradedant
Auselės centravimui reikalingas specialus įrankis – auselės lygiuoklis (angl. derailleur hanger alignment gauge arba DAG). Populiariausi gamintojai – Park Tool (modelis DAG-2.2), Feedback Sports ir keli kiti. Kainos svyruoja nuo 30 iki 80 eurų, priklausomai nuo gamintojo ir kokybės.
Pats procesas atrodo taip:
Pirmiausia, nuimkite galinį perjungiklį nuo auselės. Tai svarbu, nes perjungiklio svoris gali šiek tiek iškreipti matavimą. Kai kurie mechanikai to nedaro, bet tikslumo sumetimais – verta.
Tada įsukite lygiuoklį į auselę vietoje perjungiklio. Lygiuoklis turi ilgą rankenėlę su indikatoriumi gale. Priartinkite indikatorių prie rato ratlankio ir pasukite ratą – indikatorius turėtų išlaikyti vienodą atstumą nuo ratlankio visose pozicijose. Jei atstumas keičiasi, vadinasi, auselė nukrypusi.
Korekcija atliekama atsargiai lenkiant auselę rankomis arba naudojant lygiuoklio rankenėlę kaip svirtį. Čia reikia jausti – aliuminis lenkiasi, bet per daug spausti negalima, nes auselė gali lūžti. Korekcija atliekama mažais žingsniais, kiekvieną kartą tikrinant matavimą.
Tikslumas, kurio reikia siekti – ne daugiau kaip 0,5 mm nuokrypis per visą rato apsisukimą. Tai pasiekiama praktiškai, nors iš pradžių gali atrodyti sudėtinga.
Kada lenkti, o kada tiesiog keisti
Čia daugelis žmonių daro klaidą – arba bando lenkti auselę, kuri jau per daug pažeista, arba keičia dar visiškai tinkamą. Kaip atskirti?
Aliuminio auselė gali būti sulenkta ir ištiesinta kelis kartus, bet kiekvieną kartą metalas šiek tiek silpnėja. Jei auselė jau buvo lenkta 3-4 kartus, geriau ją pakeisti – ji gali lūžti netinkamu momentu, o tai reiškia staigų perjungiklio kritimą ir potencialiai sugadintą rėmą.
Jei auselė turi matomų įtrūkimų, deformacijų ar lūžio žymių – keiskite nedvejodami. Lenkimas tokiu atveju tik atideda neišvengiamą.
Jei nukrypimas yra labai didelis – daugiau nei 5-6 mm per rato apsisukimą – taip pat rekomenduočiau keisti, o ne lenkti. Toks didelis nukrypimas reiškia, kad auselė gavo rimtą smūgį, ir jos struktūra gali būti pažeista net jei išoriškai nematosi.
Gera žinia – auselės dažniausiai nėra brangios. Dauguma kainuoja nuo 5 iki 20 eurų, priklausomai nuo rėmo gamintojo. Blogesnė žinia – kiekvienas rėmas turi savo specifinę auselę, todėl reikia žinoti tikslų modelį. Patarimas: nusifotografuokite savo auselę ir jos ant rėmo esantį kodą, kad pirkdami internetu neklystumėte.
Profesionalo ar pats: kur yra riba
Auselės centravimas yra vienas tų dalykų, kuris atrodo sudėtingas, bet iš tikrųjų yra gana prieinamas žmogui, kuris nori išmokti. Jei turite DAG įrankį ir šiek tiek kantrybės, pirmą kartą gali užtrukti 20-30 minučių, bet vėliau tai tampa 5-10 minučių procedūra.
Tačiau yra situacijų, kai geriau kreiptis į specialistą. Jei niekada anksčiau to nedarėte ir turite brangų karboninį rėmą – eikite pas mechaniką. Karbonas yra specifinė medžiaga, ir neteisingai atliekamas centravimas gali sugadinti rėmą. Taip pat jei auselė yra integruota į rėmą (tai rečiau pasitaiko, bet būna) – čia jau tikrai reikalingas profesionalas.
Dviračių servise auselės centravimas paprastai kainuoja 10-20 eurų. Tai nėra daug, bet jei tai reikia daryti kiekvieną sezoną ar dažniau, verta investuoti į savo įrankį.
Vienas praktinis patarimas: jei nusprendžiate mokytis patiems, pirmą kartą darykite su senu ar mažiau vertingu dviračiu. Taip galėsite jausti, kaip aliuminis reaguoja į spaudimą, nesijaudindami dėl galimos žalos.
Reguliari priežiūra: kada tikrinti auselę
Daugelis dviratininkų auselę tikrina tik tada, kai jau kažkas aiškiai negerai. Bet profilaktinis tikrinimas gali sutaupyti daug laiko ir nervų.
Rekomenduočiau tikrinti auselę:
– Kiekvieną kartą po kritimo, net jei atrodo, kad dviratis nukentėjo minimaliai. Smūgio jėga persiduoda per rėmą ir gali sulenkti auselę net tada, kai pats perjungiklis atrodo nepažeistas.
– Sezono pradžioje, ypač jei dviratis žiemą buvo laikomas garaže ar sandėlyje. Transportavimas, temperatūros pokyčiai ir kiti veiksniai gali turėti įtakos.
– Po ilgų kelionių su dviračiu automobilyje ar lėktuve. Ypač lėktuvo bagažas – ten dviračiai gauna visokiausių smūgių.
– Kai pradeda blogiau veikti perjungimas, nors kabeliai ir grandinė yra tvarkingi. Tai pirmasis signalas, kad reikia patikrinti auselę.
Paprastas vizualinis patikrinimas (žiūrint iš galo į ratą) užtrunka 30 sekundžių ir gali iš karto parodyti, ar yra problema. Tai tikrai verta padaryti įpročiu.
Kai viskas sutvarkyti ir dviratis pagaliau važiuoja kaip reikia
Yra kažkas labai satisfying tame momente, kai po auselės centravimo ir perjungiklio reguliavimo grandinė pradeda šokinėti iš žvaigždutės į žvaigždutę tiksliai, be delsimo, be šurmulio. Tai vienas tų dalykų, kurie primena, kodėl verta suprasti savo dviratį giliau nei tik paviršutiniškai.
Auselės centravimas nėra sudėtinga ar egzotiška procedūra – tai fundamentali dviračio priežiūros dalis, kuri dažnai ignoruojama tiesiog todėl, kad apie ją mažai kalbama. Bet mechanikai žino: kai klientas sako, kad perjungiklis „tiesiog neveikia normaliai” ir niekas nepadeda, pirmiausia tikrinama auselė. Ir labai dažnai tai ir yra atsakymas.
Jei šiandien pirmą kartą girdite apie auselės centravimą – pradėkite nuo vizualinio patikrinimo. Atsistokite už dviračio, pažiūrėkite į ratą. Jei perjungiklis atrodo šiek tiek pasuktas į šoną – dabar žinote, ką daryti. O jei viskas atrodo lygu, bet perjungimas vis tiek nėra tobulas – galbūt laikas investuoti į DAG įrankį ir išmokti tai daryti patiems. Tai vienas tų įgūdžių, kuris greitai atsipirks – ir pinigais, ir malonumu važiuoti dviračiu, kuris tikrai veikia kaip turėtų.
