Stabdžių sistema – ne vieta eksperimentams
Jei kada nors važiavote kalnuotu keliu ir pajutote, kad stabdžių pedalas pradeda „plaukti” arba reikia stipriau spausti, kad automobilis sulėtėtų – žinokite, kad tai ne jūsų vaizduotė. Tai realus signalas, kad su stabdžių sistema kažkas negerai. Ir dažniausiai kaltininkas yra vienas – senas, susidėvėjęs arba drėgmės prisigėręs stabdžių skystis.
Hidraulinių stabdžių nuorinimas – procedūra, apie kurią daugelis vairuotojų arba nieko negirdėjo, arba nuolat atideda „kitam kartui”. Tačiau tai viena iš tų techninės priežiūros operacijų, kurią ignoruoti tikrai neverta. Kalbame apie jūsų ir kitų saugumą kelyje, o ne apie eilinį techninį formalumą.
Kaip iš tikrųjų veikia hidraulinė stabdžių sistema
Prieš kalbant apie nuorinimą, verta suprasti, kaip visa ši sistema veikia. Hidraulinė stabdžių sistema remiasi paprastu, bet genialiu principu – skystis nesuspaudžiamas. Kai spaudžiate pedalą, pagrindinis cilindras sukuria slėgį, kuris per vamzdelius ir žarnas perduodamas į ratus esančius suportus arba ratų cilindrus. Tie savo ruožtu spaudžia kaladėles prie diskų arba būgnų – ir automobilis stabdo.
Viskas veikia puikiai, kol sistemoje nėra oro. Oras, skirtingai nei skystis, yra suspaudžiamas. Jei oro burbulų atsiranda stabdžių sistemoje, dalis pedalo paspaudimo energijos „išeikvojama” suspaudžiant orą, o ne perduodama į suportus. Rezultatas – minkštas, „kempininis” pedalas ir prastesnis stabdymas.
Būtent čia ir prasideda nuorinimo reikalingumas. Nuorinimas – tai procesas, kurio metu iš stabdžių sistemos pašalinamas oras ir pakeičiamas stabdžių skystis. Dvi operacijos viename.
Kodėl stabdžių skystis sensta ir tampa pavojingas
Stabdžių skystis – ne tas pats, kas variklio alyva. Jis turi vieną labai specifinę savybę: yra higroskopiškas, tai reiškia, kad aktyviai sugeria drėgmę iš aplinkos. Per stabdžių sistemos guminius elementus, jungtis ir net per kompensacinį bakelį drėgmė pamažu patenka į skystį.
Kodėl tai problema? Nes vanduo stipriai sumažina stabdžių skysčio virimo temperatūrą. Naujas DOT 4 skystis verda maždaug 230–260 laipsnių temperatūroje. Bet kai skystis prisigeria drėgmės (vos 3–4 proc. vandens), virimo temperatūra gali nukristi iki 150–160 laipsnių. O stabdžių sistema intensyvaus stabdymo metu gali lengvai pasiekti tokias temperatūras.
Kai skystis užverda, susidaro garai – ir vėl tas pats efektas kaip su oru. Pedalas „nukrenta”, stabdymo efektyvumas dramatiškai krenta. Tai vadinama „vapor lock” reiškiniu, ir tai gali nutikti pačiu blogiausiu momentu – leidžiantis nuo kalno arba stabdant avarinėje situacijoje.
Be to, drėgmė skatina koroziją. Metaliniai stabdžių sistemos komponentai – vamzdeliai, cilindrai, suportai – pradeda rūdyti iš vidaus. Tai ne tik trumpina jų tarnavimo laiką, bet ir gali sukelti nuotėkius arba visišką gedimą.
Kada reikia nuorinti stabdžius – konkretūs signalai
Yra keletas aiškių ženklų, kurie pasako, kad laikas imtis veiksmų:
Minkštas arba „kempininis” pedalas. Jei pedalas spaudžiasi lengvai ir giliai, prieš automobilis pradeda stabdyti – tai klasikinis oro sistemoje požymis. Normali stabdžių sistema turėtų jaustis kieta ir atspari nuo pat pirmo centimetro.
Pedalas „plaukia” stabdant. Jei reikia kelis kartus paspausti pedalą, kad stabdymas taptų efektyvus – tai rimtas signalas. Kartais vairuotojai tai laiko normalia situacija, bet taip neturėtų būti.
Stabdžių skysčio spalva. Naujas stabdžių skystis yra skaidrus arba šiek tiek gelsvas. Jei atidarę kompensacinį bakelį matote tamsiai rudą arba juodą skystį – jis jau seniai turėjo būti pakeistas.
Automobilis traukia į šoną stabdant. Tai gali rodyti, kad viename iš suportų yra oras arba skystis nevienodai pasiskirsto sistemoje.
Laikas. Net jei jokių simptomų nėra, stabdžių skystį rekomenduojama keisti kas 2 metus arba kas 40 000–60 000 km – priklausomai nuo to, kas ateina anksčiau. Kai kurie gamintojai nurodo ir kitokius intervalus, todėl visada verta patikrinti savo automobilio techninės priežiūros knygutę.
Nuorinimo procesas: kaip tai daroma
Yra keli nuorinimo metodai, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų.
Klasikinis dviejų žmonių metodas. Vienas žmogus sėdi prie vairo ir spaudžia pedalą, kitas – prie rato atidaro nuorinimo varžtą (niplelį). Procedūra paprasta: pedalas spaudžiamas ir laikomas, atidaromas niplis, išeina skystis su oru, niplis uždaromas, pedalas atleidžiamas. Kartojama tol, kol iš nipelio teka švarus skystis be oro burbuliukų. Svarbu nepamirštai nuolat papildyti skystį kompensaciniame bakelyje – jei jis ištuštėja, į sistemą patenka oras ir viską reikia pradėti iš naujo.
Vieno žmogaus metodas su nuorinimo rinkiniu. Parduodami specialūs rinkiniai su mažu rezervuarėliu ir žarna, kurie prisijungia prie nipelio. Jie leidžia nuorinti vienam – atidarai niplelį, skystis pats teka žemyn į rezervuarėlį, tu tuo metu papildai bakelį viršuje. Patogu, bet reikia atidžiai stebėti, kad į sistemą nepatektų oras per žarną.
Vakuuminis nuorinimas. Naudojamas specialus vakuuminis siurblys, kuris „ištraukia” skystį iš nipelio. Profesionalūs servisai dažnai naudoja šį metodą. Greita ir efektyvi procedūra, bet reikia tinkamos įrangos.
Slėginis nuorinimas. Skystis į sistemą įleidžiamas iš viršaus per specialų adapterį, prisijungiantį prie kompensacinio bakelio. Slėgis stumia skystį per visą sistemą ir išstumia orą per nipelius. Tai greičiausias metodas, naudojamas daugelyje profesionalių servisų.
Nepriklausomai nuo metodo, nuorinimas visada pradedamas nuo rato, esančio toliausiai nuo pagrindinio cilindro – paprastai tai dešinysis galinis ratas. Tada einama prie kairiojo galinio, dešiniojo priekinio ir galiausiai kairiojo priekinio. Ši seka užtikrina, kad oras pašalinamas nuosekliai iš visos sistemos.
Stabdžių skysčio pasirinkimas: DOT 3, DOT 4 ar DOT 5?
Stabdžių skysčiai skirstomi pagal DOT (Department of Transportation) klasifikaciją, ir čia svarbu nesusipainoti.
DOT 3 – senesnio tipo skystis, naudojamas daugelyje senesnių automobilių. Žemesnė virimo temperatūra, greičiau sugeria drėgmę. Šiandien vis rečiau naudojamas naujesniuose automobiliuose.
DOT 4 – šiuo metu labiausiai paplitęs. Aukštesnė virimo temperatūra, tinka daugumai šiuolaikinių automobilių. Jei nežinote, koks skystis tinkamas jūsų automobiliui – greičiausiai tai DOT 4, bet vis tiek patikrinkite techninės priežiūros knygutę.
DOT 5 – silikoninis skystis. Nesugeria drėgmės, puikiai tinka klasikiniams automobiliams, kurie ilgai stovi. Tačiau jis nesuderinamas su DOT 3 ir DOT 4 – jų maišyti negalima. Taip pat netinka automobiliams su ABS sistema.
DOT 5.1 – ne silikoninis, nepaisant numerio. Aukščiausia virimo temperatūra, tinka sportiniams ir aukštos klasės automobiliams. Suderinamas su DOT 3 ir DOT 4, bet geriau nenaudoti jų mišinio.
Praktinis patarimas: visada naudokite tokį skystį, kokį nurodo automobilio gamintojas. Galite naudoti aukštesnės klasės skystį (pvz., DOT 4 vietoj DOT 3), bet ne žemesnės. Ir niekada nemaišykite silikoninių ir nesilikoninių skysčių.
Ar galima nuorinti stabdžius pačiam, ar geriau kreiptis į servisą
Sąžiningai atsakant – tai priklauso nuo jūsų patirties ir turimos įrangos. Nuorinimas nėra itin sudėtinga procedūra, bet reikalauja kruopštumo ir kantrybės.
Jei nusprendžiate daryti patys, štai ko reikės: tinkamo stabdžių skysčio (su atsarga), nuorinimo rinkinio arba žarnelės su induku, rakto nipliui atsukti (paprastai 8 arba 10 mm), skudurų ir apsauginių pirštinių. Stabdžių skystis yra agresyvus – nudažo lakus, dirgina odą, todėl atsargumas privalomas.
Tačiau yra situacijų, kai geriau kreiptis į profesionalus:
- Jei automobilis turi ABS, ESP arba kitas elektronines stabdymo sistemas – kai kuriems modeliams reikalinga speciali diagnostikos įranga, kuri „atidaro” ABS bloką nuorinimui.
- Jei keičiate suportus, vamzdelius arba kitus komponentus – po tokių darbų nuorinimas yra privalomas ir geriau patikėti jį specialistams.
- Jei po nuorinimo pedalas vis tiek lieka minkštas – tai gali reikšti rimtesnę problemą: nuotėkį, susidėvėjusį pagrindinį cilindrą ar suportus.
Servisas už nuorinimą paprastai ima 30–80 eurų, priklausomai nuo automobilio ir regiono. Tai nėra didelė suma, palyginus su saugumu, kurį gausite.
Stabdžiai – ne ta vieta, kur taupoma
Hidraulinių stabdžių nuorinimas nėra tas automobilio priežiūros punktas, kurį galima amžinai ignoruoti. Tai procedūra, kuri tiesiogiai veikia jūsų gebėjimą sustabdyti automobilį kritinėje situacijoje. Ir kalbame ne apie hipotetinę riziką – kiekvienais metais keliuose nutinka avarijų, kurių priežastis yra stabdžių sistemos gedimas arba sumažėjęs efektyvumas.
Geriausia strategija – nelauk, kol pedalas pradės „plaukti”. Įtraukite stabdžių skysčio keitimą į reguliaraus techninės priežiūros grafiką. Kas dveji metai arba pagal gamintojo rekomendacijas – tai nėra didelė investicija nei laiko, nei pinigų atžvilgiu. Jei perkate naudotą automobilį, vienas pirmų dalykų – patikrinkite stabdžių skysčio spalvą ir, jei reikia, iš karto pakeiskite.
Stabdžių sistema yra vienas iš tų automobilinių komponentų, kurie neduoda antrojo šanso. Variklis gali strigt, transmisija gali surikti, oro kondicionierius gali neveikti – visa tai nemalonu, bet išgyvenama. Su stabdžiais tokios prabangos nėra. Todėl nuorinimas – ne techninis formalumas, o elementari atsakomybė prieš save ir kitus kelio dalyvius.
