Kodėl žiema dviračiui – tikras išbandymas
Daugelis dviratininkų rudenį tiesiog pastato dviratį į garažą ar rūsį ir pamiršta jį iki pavasario. Kiti, priešingai, važinėja ištisus metus ir nesusimąsto, ką šaltis, drėgmė bei druskos tirpalai daro mechanizmams. Abu požiūriai turi savo kainą – pirmieji pavasarį atranda surūdijusias grandines ir sutrūkinėjusias padangas, antrieji per žiemą sugadina tai, kas galėjo tarnauti dar kelerius metus.
Žiema dviračiui yra agresyvi aplinka. Temperatūros svyravimai, drėgmė, sniegas, o svarbiausia – kelių druskos tirpalai, kuriuos naudoja komunalinės tarnybos, veikia metalą, guolius, grandinę ir net aliuminio rėmą. Druska pagreitina koroziją kelis kartus greičiau nei paprastas vanduo. Jei važinėjate žiemą arba tiesiog norite, kad dviratis pavasarį būtų tokios pat būklės kaip rudenį – šis straipsnis skirtas jums.
Prieš žiemą: parengiamieji darbai, kurių negalima praleisti
Rugsėjis–spalis yra pats tinkamiausias metas pasirūpinti dviraciu prieš šaltąjį sezoną. Pirmiausia reikia atlikti išsamų techninį patikrinimą – ne tik pažiūrėti ar ratai sukasi, bet ir realiai įvertinti kiekvieno mazgo būklę.
Pradėkite nuo grandinės. Paimkite grandinės nusidėvėjimo matuoklį – tai pigus įrankis, kurį galima nusipirkti bet kurioje dviračių parduotuvėje už kelis eurus. Jei grandinė ištįsusi daugiau nei 0,75%, ją reikia keisti prieš žiemą, o ne po jos. Ištįsusi grandinė per žiemą dar labiau sugadins žvaigždes ir sistemas.
Patikrinkite stabdžius. Jei turite hidraulinius diskinius stabdžius – pažiūrėkite į skysčio lygį ir spalvą. Tamsus, drumstas skystis rodo, kad laikas keisti. Mechaniniai stabdžiai reikalauja patikrinti trosų būklę – ar nėra sutrūkinėjusių gijų, ar trosai nesurūdiję viduje. Žiemą stabdžiai turi veikti nepriekaištingai, nes stabdymo kelias ant šlapio ar apledėjusio asfalto ir taip pailgėja.
Guoliai – dar vienas silpnas žiemos vietas. Pasukite priekinį ratą ir pajuskite, ar nėra jokio trukšmo, kratymosi. Patikrinkite vairasties guolį – laikykite priekinį stabdį ir siūbuokite dviratį pirmyn–atgal. Jei jaučiate tarpą – guoliai susidėvėję arba sureguliuoti per laisvai. Žiemą vanduo ir druska į juos patenka dar lengviau.
Grandinė ir pavaros: žiemos tepimas – ne tas pats kaip vasarą
Čia daugelis daro klaidą – naudoja tą patį tepalą ištisus metus. Vasarą puikiai tinkantis sausas tepalas žiemą tiesiog nušąla ir nebeveikia. Žiemai reikia specialaus drėgno tipo (wet lube) grandinės tepalo, kuris atsparus vandeniui ir žemoms temperatūroms.
Prieš tepant grandinę, ją reikia kruopščiai nuvalyti. Naudokite grandinės valiklį arba bent jau šepetėlį su benzinu ar specialiu tirpikliu. Nešvaria grandine pateptas tepalas tik sumaišo purvą su tepalu ir sukuria abrazyvinę pastą, kuri greičiau dildina žvaigždes. Nuvalę, leiskite grandinei išdžiūti ir tik tada tepkite.
Tepant grandinę žiemą, svarbu tepti kiekvieną grandies sąnarį iš vidaus – ten, kur metalas liečiasi su metalu. Išorinis tepalas greitai nusiplaus, vidinis – apsaugos ilgiau. Po tepimo pasisukite keletą kartų pedalais, kad tepalas pasiskirstytų, ir nuvalykite perteklių švariu skudurėliu. Perteklinis tepalas ant grandinės tik pritraukia purvą.
Jei važinėjate žiemą reguliariai, grandinę reikia tepti kas 100–150 km arba po kiekvieno lietingo ar sniegoto važiavimo. Tai skamba kaip daug darbo, bet realiai užtrunka 5 minutes ir prailgina grandinės tarnavimo laiką kelis kartus.
Padangos žiemai: slėgis, protektorius ir specialūs sprendinimai
Dviračio padangos žiemą elgiasi kitaip nei vasarą. Šaltis mažina oro slėgį – maždaug 0,1 baro kas 10°C temperatūros kritimo. Tai reiškia, kad jei rugsėjį pripūtėte padangas iki 3 barų, gruodį jose gali likti tik 2,5 baro. Mažesnis slėgis – didesnis riedėjimo pasipriešinimas, sunkesnis važiavimas ir didesnė riziką sugadinti ratlankį ant duobės.
Kas savaitę patikrinkite slėgį – tai greita procedūra, kuriai reikia tik manometro. Jei važinėjate žiemą, apsvarstykite šiek tiek mažesnį slėgį nei rekomenduojama maksimumas – tai padidina kontaktinį plotą su kelio danga ir pagerina sukibimą.
Jei Lietuvos žiemos jums neatrodo rimtas argumentas, prisiminkite, kad čia sninga ir ledas ant dviračių takų – ne retenybė. Yra kelios galimybės: pirma, specialios žieminės dviračio padangos su metaliniais šuoliais (spiked tires) – jos brangesnės, bet ant ledo veikia stebėtinai gerai. Antra, plačios gravel arba MTB padangos su ryškiu protektoriumi – jos neduos tokio sukibimo kaip spygliuotos, bet ant šlapio asfalto ir palaido sniego veikia kur kas geriau nei plonos šosinės padangos.
Jei dviratis žiemą stovi saugojamas, padangas laikykite ne per daug pripūstas – apie 80% rekomenduojamo slėgio. Visiškai išleisti oro irgi nereikia, nes padanga gali deformuotis.
Rėmas ir lakuotas paviršius: apsauga nuo druskos ir rūdžių
Druskos tirpalai, kuriuos beria ant kelių, yra tikras nuodas dviračio rėmui. Net aliuminio rėmai, kurie patys savaime nerūdija, turi plieninius varžtus, sriegius ir jungtis – o tie rūdija labai greitai. Plieno rėmai – dar jautresni.
Prieš žiemą nuvalykite rėmą, išdžiovinkite ir padenkite apsauginiu sluoksniu. Tam puikiai tinka specialūs dviračių apsauginiai vaškai arba net paprastas automobilinis vaškas. Ypatingą dėmesį skirkite sujungimams, sriegiams ir vietoms, kur dažniausiai kaupiasi vanduo – apačios vamzdžiui, ketinės jungties zonai, rėmo vidui.
Rėmo vidus – dažnai pamirštama vieta. Vanduo patenka pro kabelių angas ir kaupiasi viduje, sukeldamas koroziją iš vidaus. Galima naudoti specialų rėmo apsauginį purškiklį (frame saver) arba tiesiog WD-40 – jis nėra ilgalaikis tepalas, bet kaip drėgmės išstumiamoji priemonė veikia puikiai. Purškite per kabelių angas ir leiskite pasiskirstyti viduje.
Jei dviratis jau turi dažų įbrėžimų ar nubrozdinimų – prieš žiemą juos reikia sutaisyti. Naudokite dažų taisymo pieštuką (touch-up paint) arba bent jau skaidrų nagų laką. Atviras metalas žiemą rūdys labai greitai.
Saugojimas žiemą: kur ir kaip laikyti dviratį
Idealiausia saugojimo vieta – sausas, vėdinamas patalpas, kuriose temperatūra nekrinta žemiau nulio. Garažas, rūsys ar laiptinė tiks, jei ten nėra per daug drėgno oro. Drėgmė – didžiausia problema saugant dviratį, nes net be druskos ji sukelia koroziją.
Jei saugote rūsyje – stebėkite drėgmę. Jei ji viršija 70–80%, verta naudoti drėgmės surinkėją (silicio gelio paketėlius arba elektrinį drėgmės surinkėją). Dviratį laikykite ant kablio arba stovo – ne ant žemės, kur drėgmė didesnė.
Lauke saugoti dviratį žiemą – blogas sprendimas, net ir po dviračio uždangalu. Uždangalai dažnai sukuria šiltnamio efektą – dienos metu saulė šildo, naktį temperatūra krinta, o kondensatas kaupiasi viduje. Jei kito pasirinkimo nėra – naudokite kvėpuojantį uždangalą, ne plastikinį, ir periodiškai jį nuimkite, kad dviratis išdžiūtų.
Prieš padedant dviratį žiemai, išimkite akumuliatorių, jei turite elektrinį dviratį. Ličio jonų akumuliatoriai kenčia nuo šalčio – laikykite juos kambario temperatūroje ir kas mėnesį pakraukite iki 50–80% – tai prailgins jų tarnavimo laiką.
Žieminis važiavimas: kaip prižiūrėti dviratį, kai važinėjate ištisus metus
Jei esate iš tų, kurie nesustoja žiemą – pagarba. Bet žieminis važiavimas reikalauja dažnesnės priežiūros nei vasarinis. Po kiekvieno važiavimo druskotu keliu dviratį reikia nuplauti. Tai nereiškia, kad reikia ištraukti žarną ir plauti kaip automobilį – pakanka šluotelės ir kibiro su vandeniu. Svarbiausia nuplauti grandinę, žvaigždes ir rėmo apačią, kur kaupiasi druska.
Po plovimo – svarbus žingsnis, kurį daugelis praleidžia – dviratį reikia išdžiovinti. Vanduo, likęs guoliuose ir sujungimuose, naktį gali užšalti ir sugadinti mechanizmus. Naudokite šluostę, o jei turite – drėgmę išstumiamąjį purškiklį ant judančių dalių.
Stabdžių trinkelės žiemą dyla greičiau – drėgmė, druska ir smėlis veikia kaip abrazyvas. Tikrinkite jas kas 2–3 savaites. Hidraulinių stabdžių skysčio lygis žiemą irgi gali kristi greičiau dėl temperatūros pokyčių.
Dar vienas praktinis patarimas – žiemą venkite automobilių plovyklų aukšto slėgio vandens srovių. Jos gali išplauti tepalą iš guolių ir sujungimų, o tada jūs turėsite problemų, kurių tikrai nesitikėjote.
Pavasaris ateis – ir dviratis turi būti pasiruošęs
Žiemos priežiūra – tai ne tik apie tai, kad dviratis išgyventų šaltąjį sezoną. Tai investicija į tai, kad pavasarį galėsite tiesiog sėsti ir važiuoti, o ne praleisti savaitę ir kelis šimtus eurų servise.
Dviratis, kuris žiemą buvo tinkamai prižiūrėtas, pavasarį reikalauja minimalaus dėmesio – galbūt naujo grandinės tepalo ir oro padangose. Dviratis, kuris žiemą buvo pamirštas, pavasarį dažnai reikalauja naujos grandinės, žvaigždžių, kartais guolių ir stabdžių trinkelių. Skirtumas kainoje – keli šimtai eurų, skirtumas laike – kelios valandos priežiūros per visą žiemą.
Svarbiausia taisyklė – reguliarumas. Geriau kas savaitę skirti 10 minučių dviračio apžiūrai ir tepimui, nei kartą per kelis mėnesius atlikti didelį remontą. Dviratis, kaip ir bet kuri mechaninė sistema, mėgsta dėmesį ir nemėgsta aplaidumo. Žiema – ne priežastis pamiršti dviratį, o priežastis juo rūpintis šiek tiek daugiau nei įprastai.
