Grandinė – ne tik metalas, bet ir jūsų pinigai
Dviratis yra vienas tų daiktų, kuriuos žmonės perka, naudoja ir… pamiršta prižiūrėti. Kol važiuoja – gerai. Kol negirgžda – dar geriau. Bet būtent tokia logika kasmet kainuoja dešimtis ar net šimtus eurų papildomų išlaidų, kurių buvo galima išvengti. Ir vienas dažniausių kaltininkų – laiku nepakeista grandinė.
Daugelis žmonių grandinę keičia tik tada, kai ji tiesiog nutrūksta arba kai mechanikas servise pakelia antakį ir sako: „Kaip jūs čia apskritai važiavote?” Bet iš tiesų grandinės keitimas yra vienas paprasčiausių ir pigiausių dviračio priežiūros darbų – jei tik tai darai laiku. Jei ne – moki dvigubai, nes kartu su grandinę tenka keisti ir žvaigždes.
Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kaip atpažinti, kad grandinė jau padarė savo ir laikas ją pakeisti. Be techninių nesąmonių, be per daug sudėtingų terminų – tiesiog praktiškai ir aiškiai.
Kaip iš viso veikia dviračio grandinė ir kodėl ji dėvisi
Prieš kalbant apie požymius, verta suprasti, kas vyksta su grandine laikui bėgant. Grandinė nėra monolitinis daiktas – ji sudaryta iš šimtų smulkių dalių: išorinių ir vidinių plokštelių, kniedžių ir, svarbiausia, volelio bei krūminės (angl. bushing). Būtent šios vidinės detalės dėvisi labiausiai.
Kai važiuoji, grandinė nuolat lenkiasi, tempiasi ir trinasi. Kiekvienas pedalavimo ciklas – tai šimtai mažų judesių, kurie pamažu dildo metalą. Prie to prisideda dulkės, smėlis, vanduo ir, žinoma, nepakankamas tepimas. Rezultatas – grandinė pailgėja. Ne todėl, kad metalas išsitempia kaip guma, bet todėl, kad jungtys tarp grandžių tampa laisvesnės, o tarpai tarp jų didėja.
Šis reiškinys vadinamas grandinės ištįsimu arba angliškai chain stretch, nors techniškai teisingesnis terminas būtų „grandinės susidėvėjimas”. Ir būtent dėl šio ištįsimo grandinė nebetiksliai dera prie žvaigždžių, pradeda šokinėti, prastai perjunginėja pavaras ir galiausiai pradeda dilinti pačias žvaigždes.
Vizualiniai požymiai, kuriuos pamatysi plika akimi
Pradėkime nuo to, ką galima pamatyti be jokių įrankių. Kartais grandinės būklę galima įvertinti tiesiog pažiūrėjus.
Rūdys ir purvas. Jei grandinė atrodo kaip iškasta iš žemės – tai blogas ženklas. Rūdys ne tik rodo, kad grandinė nebuvo tepama, bet ir spartina vidinį susidėvėjimą. Kartais grandinę galima išvalyti ir sutepti, ir ji dar tarnaus, bet jei rūdys gilios ir grandinė girgžda net po tepimo – laikas keisti.
Grandinė „kabo” ant žvaigždės. Pažiūrėk į priekinę žvaigždę iš šono. Jei grandinė guli ant jos kaip reikiant, apgaubdama dantukus – gerai. Jei matai, kad grandinė lyg ir pakyla, atsiskiria nuo žvaigždės, kai nespaudi pedalų – tai požymis, kad arba grandinė, arba žvaigždė (arba abu) jau susidėvėję.
Grandinės standumas. Paimk grandinę rankomis ir pabandyk ją sulenkti į šoną. Nauja grandinė lenkiasi laisvai ir tolygiai. Jei jauti, kad vienos grandys lenkiasi sunkiau nei kitos arba kai kurios grandys visai nejuda – vadinasi, yra „standžių grandžių” problema. Tai gali reikšti, kad grandinė buvo prastai prižiūrėta arba kad ji jau tiesiog pasenusi.
Monetų testas – paprasčiausias būdas patikrinti namuose
Tai turbūt populiariausias liaudiškas metodas, kurį naudoja daugybė dviratininkų. Jis nereikalauja jokių specialių įrankių – tik monetos.
Štai kaip tai daroma: pastatyk dviratį taip, kad galėtum patogiai dirbti su grandine. Rask vietą ant priekinės žvaigždės, kur grandinė eina tiesiai. Pabandyk rankomis patraukti grandinę nuo žvaigždės – tai yra, patraukti ją į išorę, nuo centro. Jei grandinė atsitraukia ir tarp jos bei žvaigždės matosi tarpas, per kurį galėtum įsprausti monetą ar net pirštą – grandinė susidėvėjusi.
Nauja grandinė ant žvaigždės sėdi tvirtai. Susidėvėjusi – atsiskiria, nes grandžių tarpai jau nebeatitinka žvaigždės dantukų žingsnio.
Šis metodas nėra pats tiksliausias, bet jis puikiai tinka greitam patikrinimui. Jei moneta laisvai įlenda tarp grandinės ir žvaigždės – neskubėk, bet planuok grandinės keitimą artimiausiu metu.
Grandinės matavimo įrankis – kai nori tikslaus atsakymo
Jei rimtai žiūri į dviračio priežiūrą, verta įsigyti specialų grandinės matavimo įrankį. Jis kainuoja nuo 5 iki 20 eurų ir tarnauja metų metus. Tai viena geriausių investicijų, kurią gali padaryti dviratininkas.
Grandinės matavimo įrankis (angl. chain wear indicator arba chain checker) veikia paprastai: jis matuoja, kiek grandinė „ištįso” nuo originalaus ilgio. Standartinis dviračio grandinės žingsnis yra 1/2 colio (12,7 mm). Kai grandinė susidėvi, šis žingsnis padidėja.
Dauguma įrankių turi dvi matavimo puses:
- 0,5% ištįsimas – grandinę rekomenduojama keisti, jei naudoji daugiau nei 9 žvaigždes (11 ar 12 greičių sistemas). Šios sistemos yra jautresnės.
- 0,75% ištįsimas – grandinę būtina keisti. Tai riba, po kurios grandinė pradeda aktyviai dilinti žvaigždes.
- 1,0% ištįsimas – grandinė jau tikrai per ilgai naudota. Žvaigždės greičiausiai irgi susidėvėjusios.
Naudojimas paprastas: įkiši vieną įrankio galą tarp grandžių ir pažiūri, ar kitas galas laisvai įlenda į kitą vietą. Jei įlenda – grandinė susidėvėjusi tiek, kiek rodo ta matavimo pusė. Daugelis įrankių turi aiškias žymes ar net spalvines indikacijas.
Rekomenduojama tikrinti grandinę kas 200–300 km važiavimo arba bent kartą per mėnesį, jei važinėji reguliariai. Tai užtrunka 30 sekundžių ir gali sutaupyti 30–50 eurų.
Ką jauti važiuodamas – jautimo požymiai
Kartais kūnas jaučia tai, ko akis nemato. Dviratininkai, kurie daug laiko praleidžia balne, dažnai instinktyviai jaučia, kad kažkas negerai – dar prieš tai, kai grandinė pradeda aiškiai girgždėti ar šokinėti.
Grandinė šokinėja. Tai vienas akivaizdžiausių požymių. Jei važiuodamas, ypač kalnuotame reljefe arba stipriai spausdamas pedalus, jauti, kad grandinė „pašoka” – tai yra, staiga praranda kontaktą su žvaigžde ir vėl užkimba – grandinė arba žvaigždė (arba abu) jau susidėvėję. Tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga, ypač kalnuose.
Pavaros prastai perjunginėja. Jei anksčiau perjunginėjai pavaras sklandžiai, o dabar reikia keletą kartų spustelėti svirtį arba grandinė „nenori” pereiti į norimą žvaigždę – tai gali būti grandinės susidėvėjimo požymis. Žinoma, problema gali būti ir perjunginėjimo mechanizme ar trose, bet grandinė yra pirmasis dalykas, kurį reikia patikrinti.
Keistas garsas pedaluojant. Nauja, gerai sutepti grandinė važiuoja tyliai. Jei girdi reguliarų spragtelėjimą, girgždesį ar čežesį – tai signalas. Kartais tai reiškia, kad grandinė tiesiog sausa ir reikia sutepti. Bet jei garsas išlieka ir po tepimo – grandinė jau padarė savo.
Pedalavimas „tuščias”. Sunkiai apibūdinamas pojūtis, kurį patyrę dviratininkai iš karto atpažįsta. Kai spaudžia pedalus, bet dviratis lyg ir nereaguoja taip, kaip turėtų – tarsi dalis energijos dingsta niekur. Tai gali reikšti, kad grandinė slysta ant susidėvėjusių žvaigždžių.
Kada keisti grandinę pagal kilometražą
Vienas dažniausių klausimų – kiek kilometrų tarnauja dviračio grandinė? Atsakymas, kaip ir daugelyje gyvenimo situacijų, yra: priklauso.
Bet štai apytiksliai skaičiai, kuriais galima vadovautis:
- Miesto dviratis su 3–8 greičiais: 2000–3000 km. Šios grandinės storesnės ir atsparesnės.
- Kalnų dviratis (MTB) su 9–12 greičiais: 1000–2000 km. Kuo daugiau greičių, tuo plonesnė grandinė, tuo greičiau dėvisi.
- Plento dviratis su 11–12 greičiais: 1500–2500 km. Priklauso nuo važiavimo intensyvumo.
- Elektrinis dviratis: 1000–1500 km. Variklio pagalba reiškia didesnę apkrovą grandinei.
Šie skaičiai gali labai skirtis priklausomai nuo to, kaip prižiūri grandinę. Jei reguliariai tepai ir valai – grandinė tarnaus ilgiau. Jei važiuoji lietuje, per purvą ir niekada netepai – gali nesulaukti net pusės šių skaičių.
Praktinis patarimas: jei neturi dviračio kompiuterio ar programėlės, kuri skaičiuoja kilometrus, tiesiog žymėkis datą, kada pakeitei grandinę. Ir tikrink ją matavimo įrankiu kas mėnesį.
Grandinė keičiama, bet žvaigždės – jau ne: kaip nepakliūti į šią spąstą
Čia prasideda ta dalis, kuri daugeliui kainuoja brangiai. Žmonės perka naują grandinę, ją uždeda ir… po kelių dienų grandinė vėl šokinėja. Arba prastai perjunginėja. Arba tiesiog neveikia taip, kaip tikėjosi.
Priežastis paprasta: žvaigždės jau per daug susidėvėjusios. Kai grandinė ilgai naudojama susidėvėjusi, ji pradeda dilinti žvaigždes. Žvaigždžių dantukų forma pasikeičia – jie tampa aštrūs, „vilko dantų” formos. Nauja grandinė ant tokių žvaigždžių tiesiog nedera.
Kaip patikrinti žvaigždes? Pažiūrėk į dantukus iš šono. Naujos žvaigždės dantukų viršūnės yra simetriški. Susidėvėjusios – viena pusė tampa aštresnė, kita – nusidilusi. Vizualiai tai primena bangą ar kablį, o ne simetrišką dantį.
Ką daryti? Štai paprastas principas:
- Keisk grandinę laiku (pagal matavimo įrankį) – ir žvaigždes galėsi naudoti ilgai.
- Jei grandinę keitei vėlai (0,75% ar daugiau) – patikrink žvaigždes. Galimas dalykas, kad reikės keisti ir jas.
- Jei grandinė jau buvo 1,0% ar daugiau ištįsusi – beveik garantuotai reikės keisti ir žvaigždes.
Žvaigždžių keitimas kainuoja žymiai daugiau nei grandinės. Galinė kasetė (žvaigždžių rinkinys) gali kainuoti nuo 20 iki kelių šimtų eurų. Priekinė žvaigždė – nuo 10 iki 50 eurų. Palygink tai su grandine, kuri kainuoja 10–30 eurų. Skaičiavimas paprastas.
Kai grandinė – tik dalis didesnės istorijos
Grandinės keitimas yra vienas tų dviračio priežiūros aspektų, kuris puikiai iliustruoja bendrą principą: maža, reguliari priežiūra visada pigesnė už didelį remontą. Tai tinka ne tik dviračiui.
Bet grįžtant prie grandinės – jei iki šiol niekada nesi jos tikrinęs, dabar yra geras metas pradėti. Jei turi dviratį ir juo važinėji bent kelis kartus per savaitę, didele tikimybe grandinė jau reikalauja dėmesio. Ypač jei dviratis žiemojo lauke, jei važiuoji per purvą ar jei paskutinį kartą tepai grandinę… na, nepameni kada.
Įsigyk grandinės matavimo įrankį – tai vienas pigiausių ir naudingiausių dviratininko įrankių. Tikrink grandinę reguliariai. Tepk ją po kiekvieno lietingo važiavimo ir bent kartą per 100–150 km normalios sąlygomis. Ir keisk laiku – ne tada, kai ji nutrūksta, o tada, kai matavimo įrankis sako, kad laikas.
Tokiu būdu ne tik sutaupysi pinigų, bet ir važiuosi maloniau, saugiau ir su didesniu pasitikėjimu savo dviračiu. O tai, galiausiai, ir yra visas dviračio priežiūros tikslas – kad galėtum tiesiog važiuoti ir mėgautis, o ne galvoti, kada kažkas suges.
